JŪRA – kaip gyvenime, taip ir šiuolaikiniame mene

Simbolio evoliucija, laikmečio iššūkiai, atostogos tarp dviejų pasaulių.

Labas. Ačiū tau už tokį palaikymą. Mūsų sparčiai daugėja, kuo jau spėjau pasidžiaugti užrašuose. Jaučiu didžiulį dėkingumą, kad patiki man savo laiką, kad skaitai, kad mūsų keliai susieina.

Jei dar neturi Substack programėlės, kviečiu atsisiųsti – pamirši visus instagramus ir kitas priklausomybes, o gal net įsikvėpsi kurti pati/s. Laikas čia juda lėčiau, like’ai nėra valiuta, daug nuostabaus, apgalvoto, išieškoto turinio, galybė įdomių autorių ir čia dar nėra reklamos!

Atskira padėka mano mokamiems prenumeratoriams, kurių gretos vakar pasipildė nauju nariu! Gauti atlygį yra gera, bet šiaip jau normalu, jį duoti kitam – privilegija. Nesakau, kad ta privilegija būtinai turėtum naudotis mokėdamas 6eur/mėn man, bet, jei norėtum skaityti visą šį ir būsimus naujienlaiškius bei jauti prasmę prisidėti prie kūrybinio proceso, nuoširdžiai džiaugčiausi tokiu tavo pasirinkimu. <3

Beje, metinė prenumerata beveik 40proc. pigiau.

Paskutinį vasaros naujienlaiškį nusprendžiau skirti jūrai. Tiesą sakant, dėl asmeninių sentimentų bei šią vasarą atrasto tikro rojaus kampelio Latvijos pakrantėje. Savos patirties įkvėpta pradėjau domėtis ir jūros reikšme, simbolika ir tos simbolikos evoliucija šiuolaikiniame mene. Nekantrauju viskuo su tavimi pasidalinti!

KATSUSHIKA HOKUSAI (1760-1849) 'UNDER THE GREAT WAVE OFF KANAGAWA', FROM THE SERIES THIRTY-SIX VIEWS OF MOUNT FUJI, ca. 1831

Jūra yra mano vaikystė, kopos – mano pietų miego erdvė, pėdų įspaudai šlapiame smėlyje tuoj pat pripildomi bangos – tai mano žygiai pėsčiomis, pajūrys – mano pirmosios žurnalistinės praktikos vieta, tarpkarantininio medaus mėnesio lizdelis, o dabar jau ir geriausia mano trimetės žaidimų aikštelė (reitingas realus). Nors skamba savininkiškai, rašau apie savąjį punctum (plačiau, kas tai specialiame naujienlaiškyje Baltijos kelio dienai), apie tai, ką jūros atvaizdas ar vien mintis apie užkabina manyje. Neabejoju, kad turi ir savąjį sąrašą. Būtų įdomu, jei pasidalintum, kokias asociacijas jūra kelia tau.

Baltijos jūra / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Žinai, niekada nesusimąsčiau, kad jūra yra itin intymi erdvė. Nėra juk tiek daug vietų nuogumui, pilnai kūniškai patirčiai po atviru dangumi. Prie jūros mes nuogi, prie jūros vėl tampam gamta. Nors pati stengiuosi ieškoti laukiniškesnių pliažų, bet tas visuotinis išsirengimas, rankšluostis prie rankšluosčio, paklodė prie paklodės irgi žavus – savotiška Mekos/Jeruzalės/Borobuduro ar pan. patirtis. JI rami ir audringa, garsi ir vos girdima, sekli ir neišmatuojama, kurianti ir niokojanti. Koks patogus simbolis kūrybai, lyg specialiai sukonstruotas, užkoduotas emociniam nuogumui perregimu šilku prisidengti. O taip ir buvo!