Perskaičiau vakar, šiandien labai noriu pakomentuoti.
Praeitą savaitgalį vyko NDG fotografijos savaitgalis - pasipuošę fotografai, atsispausdinę savo darbus buvo pasiruošę kiekvienam papasakoti kiekvieno kadro istoriją. Vaikščiojau už nugaros rankas susidėjusi ir jačiausi tokia pakylėta. Atsisukau į dukrą ir pasididžiuodama pasakiau - “ Ir aš taip kursiu ir sėdėsiu pasakodama”. Keistai man pačiai nuskambėjo šis sakinys - kaip ne aš tai sakyčiau. Jau 15metų gyvenu fotografija ir video - ir tai yra ir mano finansinis šaltinis. Šiais metais nusprendžiau pakeisti savo pagrindį finansinį šaltinį - kad galėčiau laisviau kurti! Ar tai iliuzija? Ir ar tai įmanoma? Nežinau. Manau, kad viskas įmanoma. Bet turiu padaryti erdvės kūrybai, kad tai nebūtų suvaržyta rėmų 🎞️📸
Nuoširdžiai sveikinu su svarbiu sprendimu. Linkiu drąsos veikti kartais net ir abejojant savimi. Tikiu, kad negali nepasisekti nuosekliai einant pasirinktu keliu. Dėkui, kad skaitai ir atvirai daliniesi. Linkėjimai! <3
Šiais laikais socialinė medija kūrybininkams yra būtinybė ir neretai tampa vienu pagrindinių sėkmės veiksnių. Nesvarbu, kaip ją naudosite:
a) galutiniam rezultatui parodyti pardavimo tikslais;
b) proceso įamžinimui;
c) savo katės demonstravimui;
d) patarimais (tips'ais) pasidalinti.
Asmeniškai vis tiek manau, kad mūsų veiksmuose visada egzistuoja krislas autentiškumo: vieni žmonės rodo mažai, o kiti – daug, priklausomai nuo jų asmenybės. Be to, tai puiki praktika atsikratyti kuklumo ir baimės rodytis prieš kitus žmones (baimė gali tapti rimtu stabdžiu kūrybinėje karjeroje).
Kokį turinį tau patinka (jei patinka) stebėti menininkų soc.tinkluose? Beje, pritariu, kad bent jau baimėms prisijaukinti socialinių medijų erdvės galėtų būti naudingos.👀
Ačiū. Labai įdomu, ko žmonės ieško būtent menininkų socialinės medijos profiliuose ir kuo geriausia ten dalintis. Rašydama šį tekstą ir sulaukusi kelių komentarų supratau, kad tikriausiai ne verdamos tapytojo sriubos užeina žmonės pasižiūrėti (nors gal ir to). Man pačiai įdomiausia kasdieniai meniniai įkvėpimai - į tai turbūt ir kūrybos procesas įeina - bei suprasti, kuo gyvena (ką skaito, kuo domisi, ką mąsto) kūrėjas.
Labai įdomu buvo paskaityti! Galiu tik dėl rašytojų savo nuomonę pasakyti, jau esu apie tai viename komentare užsiminusi: man kažkaip nebebūna įdomu skaityti knygas tų rašytojų, kurie skleidžia daug apie save ir savo kasdienybę socialiniuose tinkluose. Nesuvokiau dar, kodėl man taip, bet nebelieka lyg rašymo paslapties, man kažkodėl norisi nieko geriau nežinoti apie autoriaus gyvenimą, kad istorija tikėčiau ir ja nuoširdžiai pagyvenčiau, kol skaitau. Skamba keistai, bet kol kas yra taip: arba nesidomiu autoriaus gyvenimu, arba neskaitau jo knygų. Šiaip labai džiaugiuosi, kad vis lengviau menininkams pasiekti savo auditoriją, bet tikrai nežinau, ar toji auditorija susiformuoja apie menininką, ar jis kažkaip taikosi prie savo gerbėjų, bet visgi labiau tikiu pirmuoju variantu - kad kūrėjas nepraranda savo tapatybės. O ar verta tiek laiko investuoti į sklaidą soc tinkluose - turbūt taip, jei yra atgalinis finansinis ryšys. Bet tai turbūt irgi individualus sprendimas. Lauksiu kitų komentarų šia įdomia tema.
Galiu suprasti pasirinkimą arba skaityti rašytojo/s knygas, arba domėtis žmogaus asmeniniu gyvenimu. Kaip manai, sektum, jei kūrėja/s dalintųsi ne tik ką pavalgė ar kur keliavo, bet pvz rašymo, publikavimo patarimais?🤔 Nors žinau, kad kūrėjas gyvena savo gyvenimą, jo/s kūryba savo, man visgi būna smalsu pažiūrėti, ar kuriamas brand'as, viešos deklaracijos atitinka realybę. Ypač jei tos deklaracijos man pasirodo įtartinai teisuoliškos.😀 Jokiais faktais neparemtu mano pastebėjimu, vizualiųjų menų atstovai kuria laisvesnį savęs vaizdinį, nekyla ir noro 'tikrinti' :)) (nors čia jau labiau matosi mano elgesio tendencijos nei aplinkos :D ). 🤷🏻♀️
Ačiū už išsakytą viltingą nuomonę dėl kūrėjo tapatybės soc. tinklų fone! Dėkui, kad skaitai ir komentuoji.❤️
Kūrėjo autetiškumu, atrodo, galiu sau leisti pasitikėti klausydamasi savo vidinio balso - kažkaip ir kažkur vis tiek išlenda deklaracijos ar balsas pakužda, kad kažkas čia ne taip... Turbūt ir dėl to, kad nenoriu šia prasme "nusivilti" kūrėju, o tiesiog noriu patikėti jo kūriniu, nenoriu žinoti apie kūrėjo gyvenimą. Retai jau tenka skaityti grožinę knygą, kuri tiek įtraukia, kad tikrai galiu pasinerti į kuriamą pasaulį ir priimti jį tokį, koks jis kuriamas, su visais jo aspektais. Ir man norisi išsaugoti šį netikėtumo afektą, kai paiimu knygą į rankas ir ji mane įtraukia bei leidžia užsimiršti. Retas ir nuostabus jausmas!
Gal dėl to taip mėgstu skaityti autorius šioje platformoje, nes randu juose daug autentikos - grynuolių: mąstytojų ir reflektuotojų, savo patirtimis besidalijančių, kuriems nereikia tekstų parduoti ar taip suformatuoti, kad jie būtų perkami. Ta laisvė mane labai žavi ir labai praturtina. Leisti sau tekste būti tokiu, kokiu esi ir tokiu, ką tuo metu mąstai - man didžiausia rašančio žmogaus laisvės išraiška.
Dėl publikavimo patarimų. Netikiu, kad yra lengva pasidalinti tikrąją publikavimo "virtuve", kai už parašytą knygą kartais leidykla sumoka mažiau nei šimtą eurų... Taip pat nesitikiu, kad ilgamečiai su viena leidykla dirbantys autoriai atskleistų savo publikavimo ypatumus - tai irgi kažkokia prasme verslo paslaptis. Sėkmingų knygų kūrėjams gal lengviausia pasidalinti tuo, kaip pasisekė gerai parduoti knygą, bet tas pasidalijimas kaip ir nieko nepasako apie tai, kaip kitam autoriui sektųsi rinkoje. Smalsu, žinoma, paskaityti sėkmės istorijas, tikiu, kad dažniausiai visgi skaitome sėkmės, o ne nesėkmės istorijas ir į jas kažkiek lygiuojamės, pamiršdami, kad sėkmė žymiai retesnė nei nesėkmė, gal net šitaip save nuvildami, nes tikimės daugiau iš savo rašymo ir savo kūrybos nei gal šiuo metu turime...
Sau visuomet linkiu mėgautis procesu - kokia kūryba tai bebūtų: rašyti, pinti vainikus gaminti.
Šiaip man lengviausia atsipalaiduoti ir ta kūryba pasimėgauti, apie kurios "virtuvę" aš nieko neišmanau: tapyba, muzika ir dar šiek tiek kinas (su išimtimi, jei labai akivaizdu, kad tekstai tiek prasti, kad bet vaizdas nepadeda užsimiršti).
Dar kartą ačiū už diskusiją, sėkmės kuriant linkėdama, Eglė
Kaip nuostabu skaityti!
Perskaičiau vakar, šiandien labai noriu pakomentuoti.
Praeitą savaitgalį vyko NDG fotografijos savaitgalis - pasipuošę fotografai, atsispausdinę savo darbus buvo pasiruošę kiekvienam papasakoti kiekvieno kadro istoriją. Vaikščiojau už nugaros rankas susidėjusi ir jačiausi tokia pakylėta. Atsisukau į dukrą ir pasididžiuodama pasakiau - “ Ir aš taip kursiu ir sėdėsiu pasakodama”. Keistai man pačiai nuskambėjo šis sakinys - kaip ne aš tai sakyčiau. Jau 15metų gyvenu fotografija ir video - ir tai yra ir mano finansinis šaltinis. Šiais metais nusprendžiau pakeisti savo pagrindį finansinį šaltinį - kad galėčiau laisviau kurti! Ar tai iliuzija? Ir ar tai įmanoma? Nežinau. Manau, kad viskas įmanoma. Bet turiu padaryti erdvės kūrybai, kad tai nebūtų suvaržyta rėmų 🎞️📸
Nuoširdžiai sveikinu su svarbiu sprendimu. Linkiu drąsos veikti kartais net ir abejojant savimi. Tikiu, kad negali nepasisekti nuosekliai einant pasirinktu keliu. Dėkui, kad skaitai ir atvirai daliniesi. Linkėjimai! <3
Šiais laikais socialinė medija kūrybininkams yra būtinybė ir neretai tampa vienu pagrindinių sėkmės veiksnių. Nesvarbu, kaip ją naudosite:
a) galutiniam rezultatui parodyti pardavimo tikslais;
b) proceso įamžinimui;
c) savo katės demonstravimui;
d) patarimais (tips'ais) pasidalinti.
Asmeniškai vis tiek manau, kad mūsų veiksmuose visada egzistuoja krislas autentiškumo: vieni žmonės rodo mažai, o kiti – daug, priklausomai nuo jų asmenybės. Be to, tai puiki praktika atsikratyti kuklumo ir baimės rodytis prieš kitus žmones (baimė gali tapti rimtu stabdžiu kūrybinėje karjeroje).
Dėkoju už mintis!💌
Kokį turinį tau patinka (jei patinka) stebėti menininkų soc.tinkluose? Beje, pritariu, kad bent jau baimėms prisijaukinti socialinių medijų erdvės galėtų būti naudingos.👀
Jeigu mane sudomina menininko kūryba, tai noriu sužinoti apie kūrybos koncepciją, kiekvieno kūrinio istoriją, ką jis reiškia.
Ačiū. Labai įdomu, ko žmonės ieško būtent menininkų socialinės medijos profiliuose ir kuo geriausia ten dalintis. Rašydama šį tekstą ir sulaukusi kelių komentarų supratau, kad tikriausiai ne verdamos tapytojo sriubos užeina žmonės pasižiūrėti (nors gal ir to). Man pačiai įdomiausia kasdieniai meniniai įkvėpimai - į tai turbūt ir kūrybos procesas įeina - bei suprasti, kuo gyvena (ką skaito, kuo domisi, ką mąsto) kūrėjas.
Labai įdomu buvo paskaityti! Galiu tik dėl rašytojų savo nuomonę pasakyti, jau esu apie tai viename komentare užsiminusi: man kažkaip nebebūna įdomu skaityti knygas tų rašytojų, kurie skleidžia daug apie save ir savo kasdienybę socialiniuose tinkluose. Nesuvokiau dar, kodėl man taip, bet nebelieka lyg rašymo paslapties, man kažkodėl norisi nieko geriau nežinoti apie autoriaus gyvenimą, kad istorija tikėčiau ir ja nuoširdžiai pagyvenčiau, kol skaitau. Skamba keistai, bet kol kas yra taip: arba nesidomiu autoriaus gyvenimu, arba neskaitau jo knygų. Šiaip labai džiaugiuosi, kad vis lengviau menininkams pasiekti savo auditoriją, bet tikrai nežinau, ar toji auditorija susiformuoja apie menininką, ar jis kažkaip taikosi prie savo gerbėjų, bet visgi labiau tikiu pirmuoju variantu - kad kūrėjas nepraranda savo tapatybės. O ar verta tiek laiko investuoti į sklaidą soc tinkluose - turbūt taip, jei yra atgalinis finansinis ryšys. Bet tai turbūt irgi individualus sprendimas. Lauksiu kitų komentarų šia įdomia tema.
Galiu suprasti pasirinkimą arba skaityti rašytojo/s knygas, arba domėtis žmogaus asmeniniu gyvenimu. Kaip manai, sektum, jei kūrėja/s dalintųsi ne tik ką pavalgė ar kur keliavo, bet pvz rašymo, publikavimo patarimais?🤔 Nors žinau, kad kūrėjas gyvena savo gyvenimą, jo/s kūryba savo, man visgi būna smalsu pažiūrėti, ar kuriamas brand'as, viešos deklaracijos atitinka realybę. Ypač jei tos deklaracijos man pasirodo įtartinai teisuoliškos.😀 Jokiais faktais neparemtu mano pastebėjimu, vizualiųjų menų atstovai kuria laisvesnį savęs vaizdinį, nekyla ir noro 'tikrinti' :)) (nors čia jau labiau matosi mano elgesio tendencijos nei aplinkos :D ). 🤷🏻♀️
Ačiū už išsakytą viltingą nuomonę dėl kūrėjo tapatybės soc. tinklų fone! Dėkui, kad skaitai ir komentuoji.❤️
Kūrėjo autetiškumu, atrodo, galiu sau leisti pasitikėti klausydamasi savo vidinio balso - kažkaip ir kažkur vis tiek išlenda deklaracijos ar balsas pakužda, kad kažkas čia ne taip... Turbūt ir dėl to, kad nenoriu šia prasme "nusivilti" kūrėju, o tiesiog noriu patikėti jo kūriniu, nenoriu žinoti apie kūrėjo gyvenimą. Retai jau tenka skaityti grožinę knygą, kuri tiek įtraukia, kad tikrai galiu pasinerti į kuriamą pasaulį ir priimti jį tokį, koks jis kuriamas, su visais jo aspektais. Ir man norisi išsaugoti šį netikėtumo afektą, kai paiimu knygą į rankas ir ji mane įtraukia bei leidžia užsimiršti. Retas ir nuostabus jausmas!
Gal dėl to taip mėgstu skaityti autorius šioje platformoje, nes randu juose daug autentikos - grynuolių: mąstytojų ir reflektuotojų, savo patirtimis besidalijančių, kuriems nereikia tekstų parduoti ar taip suformatuoti, kad jie būtų perkami. Ta laisvė mane labai žavi ir labai praturtina. Leisti sau tekste būti tokiu, kokiu esi ir tokiu, ką tuo metu mąstai - man didžiausia rašančio žmogaus laisvės išraiška.
Dėl publikavimo patarimų. Netikiu, kad yra lengva pasidalinti tikrąją publikavimo "virtuve", kai už parašytą knygą kartais leidykla sumoka mažiau nei šimtą eurų... Taip pat nesitikiu, kad ilgamečiai su viena leidykla dirbantys autoriai atskleistų savo publikavimo ypatumus - tai irgi kažkokia prasme verslo paslaptis. Sėkmingų knygų kūrėjams gal lengviausia pasidalinti tuo, kaip pasisekė gerai parduoti knygą, bet tas pasidalijimas kaip ir nieko nepasako apie tai, kaip kitam autoriui sektųsi rinkoje. Smalsu, žinoma, paskaityti sėkmės istorijas, tikiu, kad dažniausiai visgi skaitome sėkmės, o ne nesėkmės istorijas ir į jas kažkiek lygiuojamės, pamiršdami, kad sėkmė žymiai retesnė nei nesėkmė, gal net šitaip save nuvildami, nes tikimės daugiau iš savo rašymo ir savo kūrybos nei gal šiuo metu turime...
Sau visuomet linkiu mėgautis procesu - kokia kūryba tai bebūtų: rašyti, pinti vainikus gaminti.
Šiaip man lengviausia atsipalaiduoti ir ta kūryba pasimėgauti, apie kurios "virtuvę" aš nieko neišmanau: tapyba, muzika ir dar šiek tiek kinas (su išimtimi, jei labai akivaizdu, kad tekstai tiek prasti, kad bet vaizdas nepadeda užsimiršti).
Dar kartą ačiū už diskusiją, sėkmės kuriant linkėdama, Eglė