2. Pristatymo būdą, kuris yra nuasmenintas, kitaip tariant kai kritikuojantis kritikuoja kūrinį, planą, idėja, ne asmenį.
Nepagrįsta kritika dažniausiai yra labai abstrakti (“nu čia kažkokia šiza”, “čia tai modernus menas, supratai ką nors pats?”), pasyviai agresyvi (“čia tik mano nuomonė, bet man tai nepatiko :)”, “kam čia tie angliški žodžiai, lietuviškai nemoki? :)” - ta klasikinė šypsenėlė būtina, nes panaikina visą negatyvą kuris buvo išakytas prieš tai), ad hominem ir persmelkta pykčio.
Ačiū, Tomai, už išsamų komentarą.🙏🏻🤍 Sutinku! Aš taip pat manau, kad konstruktyvi kritika reikalauja ir laiko,ir minties, ir kryptingos, pozityviai nuoseklios energijos. Pastebėjau, kad panašių dalykų prireikia ir atskirti, kas yra kas - vidiniai kritikuojančio dialogai ar reali kažkieno pametėta galimybė tobulėti.🌟
O šiaip, būtinai, galvojau, pakomentuosiu. Nežinau, ar tiek neįsiskaičiau į kitus, ar kiti buvo kitokie, bet šitam tekste tiek tavęs, kaip žmogaus, jautėsi. “CTA” sakinių, intarpų palaukti parinkimai, paskaityti, subscribinti - drąsūs, organiškai drąsūs, kur skaitai ir jauti, kad rašantysis tiki savo kūryba. Ir kaip pataikyta su pasiūlymu kur eiti, nes einu, dabar kaip tik renkuosi ir, manau, kad prisiminsiu ką čia parašei, kai nueisiu. Nuoširdžiai- labai fainas įrašas!
Man labai svarbu, kad nusprendei pakomentuoti. Gera sulaukti tavo minčių. Jaučiu, kad šis tekstas turi misiją, ji turbūt ir drąsina. Vis dar ieškau būdo kalbėti apie man svarbius dalykus, kad ir kitiems jie taptų bent kiek reikšmingesni. Ačiū už pastabumą ir kūrybinį palaikymą!❤️
Mano patirtyje pagrįsta kritika turi du bruožus:
1. Gylį - lendama į detales, piešiamos paralelės, keliami klausimai, ieškoma atsakymų.
2. Pristatymo būdą, kuris yra nuasmenintas, kitaip tariant kai kritikuojantis kritikuoja kūrinį, planą, idėja, ne asmenį.
Nepagrįsta kritika dažniausiai yra labai abstrakti (“nu čia kažkokia šiza”, “čia tai modernus menas, supratai ką nors pats?”), pasyviai agresyvi (“čia tik mano nuomonė, bet man tai nepatiko :)”, “kam čia tie angliški žodžiai, lietuviškai nemoki? :)” - ta klasikinė šypsenėlė būtina, nes panaikina visą negatyvą kuris buvo išakytas prieš tai), ad hominem ir persmelkta pykčio.
Ačiū, Tomai, už išsamų komentarą.🙏🏻🤍 Sutinku! Aš taip pat manau, kad konstruktyvi kritika reikalauja ir laiko,ir minties, ir kryptingos, pozityviai nuoseklios energijos. Pastebėjau, kad panašių dalykų prireikia ir atskirti, kas yra kas - vidiniai kritikuojančio dialogai ar reali kažkieno pametėta galimybė tobulėti.🌟
Sunku skaityti, kai kas antras sakinys *bold*u.
Ačiū, kad skaitei nepaisant sunkumų. Vertinu tavo nuomonę.
Ir vis dar apgailestauju!
O šiaip, būtinai, galvojau, pakomentuosiu. Nežinau, ar tiek neįsiskaičiau į kitus, ar kiti buvo kitokie, bet šitam tekste tiek tavęs, kaip žmogaus, jautėsi. “CTA” sakinių, intarpų palaukti parinkimai, paskaityti, subscribinti - drąsūs, organiškai drąsūs, kur skaitai ir jauti, kad rašantysis tiki savo kūryba. Ir kaip pataikyta su pasiūlymu kur eiti, nes einu, dabar kaip tik renkuosi ir, manau, kad prisiminsiu ką čia parašei, kai nueisiu. Nuoširdžiai- labai fainas įrašas!
Man labai svarbu, kad nusprendei pakomentuoti. Gera sulaukti tavo minčių. Jaučiu, kad šis tekstas turi misiją, ji turbūt ir drąsina. Vis dar ieškau būdo kalbėti apie man svarbius dalykus, kad ir kitiems jie taptų bent kiek reikšmingesni. Ačiū už pastabumą ir kūrybinį palaikymą!❤️
Ačiū už įžvalgas – kartais didžiausi atradimai nutinka būtent tada, kai paleidžiame poreikį viską suprasti iki galo.
Sutinku! Visiškai nerealistiškas lūkestis sau.🤷🏻♀️